keventis

kevéntis, -ẽnasi, -ẽnosi 1. [K] peštis, imtis, galynėtis: Gana kevéntis, jau ir apikakles nusidraskėt! Trg. 2. bartis, ginčytis: Ar neisit gulti, ko čia kevẽnatės iki vidurnakčio! Trg.